Kalėdinis sapnas – nesapnas Kornvalyje

Share on facebook
Dalintis

Inga Štreimikienė

,,O gal tai buvo buvo buvo tik sapne…

O gal tai rodė rodė tik kine…‘‘

Turbūt dar ilgai šie žodžiai iš muzikinės pasakos man skambės galvoje primindami apie praėjusią Kalėdinę šventę Kornvalio vaikams. Tiek planuota, tiek ruoštasi, tiek žmonių darbo, kūrybiškumo ir energijos sudėta, o viskas prabėgo taip greitai – lyg sapne, kad net nežinia: buvo visgi tai ar ne…

Bet tai tikrai buvo! Gruodžio 22 d. popiet dauguma Kornvalio šeimų (buvo atvykusiųjų netgi iš Waterbridge!) traukė Carbis Bay bendruomenės salės link, kur jų jau laukėme mes: bendruomenės valdybos nariai ir aktyvas. Vyko paskutinieji pasitarimai, planavimai ir repeticijos, jaudulys ir noras ,,kad tik viskas gerai pavyktų‘‘ vis augo…

Ir štai bendruomenės pirmininkas Justinas Staliūnas paskelbia šventės pradžią ir pasidžiaugia, jog ši diena – gruodžio 22-oji – simbolinė mūsų bendruomenei, tai lyg jos gimtadienis, nes lygiai prieš metus susirinkę lietuviai nusprendė, kad bendruomenė Kornvalyje tikrai reikalinga ir balsavo už jos įkūrimą. J. Staliūnas su kitais valdybos nariais padėkoja rėmėjams, kurie visus metus dosniai rėmė bendruomenės veiklą – ,,Riviera Produce‘‘, ,,Traditional Baltic Food‘‘ ir ,,Penwitch Care Ltd‘‘ atstovams įteikiami skanieji lietuviški šakočiai ir padėkos raštai. Daiva Jodkauskienė pasveikina visus susirinkusiuosius su artėjančiomis šventėmis ir pristato muzikinę pasaką ,,Vilkas ir septyni ožiukai‘‘.

Skambant nuostabioms lietuviškoms dainelėms vaikai scenoje vaidina, šoka, žiūrovai – tiek vaikai, tiek suaugusieji – taip pat yra įtraukiami: jie taip pat šoka, dainuoja kartu. Spektaklio pabaigoje jau visi smagiai šėlsta balionų debesyje…

Po spektakliuko Linas Klapatauskas – Linksmasis Elfas – pakviečia visus pašokti ,,Jurgelį meistrelį‘‘. Didžiulis ratelis smagiai juda L. Klapatauskui grojant akordeonu. Besilinksmindami sulaukiame ir pagrindinio šventės svečio – Kalėdų Senelio, kurį taip pat pakviečiame šokti kartu su mumis linksmųjų tradicinių lietuviškų ratelių: ,,Šiaudų batai‘‘, ,,Klausė žvirblis čiulbuonėlis‘‘,  važiuoti į Laplandiją sniego grūsti bei kt. Seneliui pavargus, sodiname jį į jam jau paruoštą papuoštą krėslą ir visi glaudžiai apsupame laukdami dovanėlių… Kalėdų Senelis dosnus – jo elfai pagalbininkai atnešė net TRIS maišus dovanėlių! Vaikai noriai bendrauja su Seneliu, Eva Kudrevičiūtė visiems susirinkusiems padeklamuoja gražų eilėraštuką. Maišams ištuštėjus ir Seneliui pavargus išlydime jį ,,Ančiukų šokiu‘‘ bei garsiais garsiais ,,AČIŪ!!!‘‘.

Išlydėję Senelį dar padėkojame vaikams, kurie atsiuntė savo piešinius JKKLB vėliavos konkursui: Rugilei Demikytei, Emilijai Demikytei, Ievai Klapatauskaitei. Mergaitėms įteikiamos padėkos ir saldainių dėžutės.

Salė tuštėja, vaikų juokas rimsta… O mūsų mintyse jau nauji planai ir projektai… Su D. Jodkauskiene, su kuria šiai šventei statėme spektakliuką, jau kalbamės apie tai, jog šis – pirmasis blynas – turbūt nebuvo labai prisvilęs ir susitariame kartu dirbti prie kitų metų spektaklio. Kalbamės, jog visų organizatorių ir visos bendruomenės vardu norime kuo nuoširdžiausiai padėkoti vaikams, kurie pasiryžo pirmajam lietuviškam spektakliukui Kornvalio lietuvių istorijoje: Evai Kudrevičiūtei, Lėjai Montvilaitei, Gustui Janiškai, Rugilei Demikytei, Viltei ir Jokūbui Dapšams, Dominykui ir Lukui  Šimanskiams bei Pilkui Vilkui – Almantui Štreimikiui. Didžiausias AČIŪ ir vaikų tėvams, kurie negailėjo laiko ir vežiojo mažuosius į repeticijas.

Nuoširdžiausias AČIŪ visos bendruomenės vardu keliauja ir šventės įgarsintojams bei operatoriams – Justui ir Marijui Jodkauskams, visad neatsisakančiam pagelbėti fotografui Romualdui Jaruliui bei organizatoriams: Linui Klapatauskui, Aivarui ir Jurgitai Demikiams, Justinui ir Godai Staliūnams,  Daivai Jodkauskienei, Modestui Stebriui, Ingai Štreimikienei, Stasiui Steponaičiui, Šarūnei Kančauskaitei, Svajūnui Vilimui. Tikrai nemažas ir darnus būrys dirbo, kad šventė įvyktų ir pavyktų. Labai tikimės, jog ateityje vis daugiau ir daugiau lietuvių jungsis ne tik į bendruomenę, bet aktyviai prisidės ir prie įvairių projektų įgyvendinimo.

Šventė baigės, šviesos užgeso, lyg liūdesys bando atsėlinti… Bet staiga iš kito kambario  išgirstu, kaip dainuoja mūsų vaikai: ,,Negerai negerai, kad vilkelio tu klausai, baras mūs mama ožka…‘‘  ir suprantu, kad niekas nesibaigė, kad viskas mums, mūsų bendruomenei, DAR TIK PRASIDEDA…