Simbolinis Laisvės 30-mečio paminėjimas Kornvalyje

Inga ŠTREIMIKIENĖ

Tą kovo 11-osios rytą man buvo 11 metų… Per mažai, kad būčiau galėjusi kuo nors prisidėti prie veržlaus Lietuvos stiebimosi Laisvės link, bet pakankamai, kad jau suvokčiau, jog vyksta kažkas didingo…

 Prisimenu savo šeimą nuo ryto iki  vakaro sekančią tų metų įvykius per televiziją. Prisimenu diskusijas ir tėvų džiaugsmą, prisimenu savo širdies  virpėjimą… Dabar atrodo neįtikėtina, bet tomis dienomis ir aš, vaikas, taip pat buvau prilipusi prie televizoriaus ir su begaliniu smalsumu stebėjau visus Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo posėdžius. Nuo ryto lig vakaro… Tad labai aiškiai prisimenu ir TĄ kovo dieną, kai Lietuva buvo paskelbta nepriklausoma valstybe… Gal dar nelabai supratau, ką tai reiškia, bet vidinis barometras, stebimų per televiziją žmonių euforija  ir ašarotos iš džiaugsmo mamos akys leido suprasti, kad vyksta kažkas tikrai GERO…

Nuo tos dienos praėjo jau trisdešimt metų. Deja, iš vaikystės išliko labai nedaug prisiminimų, bet toji diena įstrigo atmintin neišdildomai…  Tad buvo tikrai džiugu, kai bendruomenėje nusprendėme, jog  šiais metais būtinai šią, visiems lietuviams istoriškai svarbią datą, paminėsime ir Kornvalyje.

Po Vasario 16-osios ,,Protų mūšio“ užduoties apie lietuviškus kino filmus buvome sulaukę pasiūlymų rengti lietuviško kino filmų peržiūras. Pasitarę nusprendėme, jog pirmąją peržiūrą būtų tikslinga surengti būtent Kovo 11-osios – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmečio simboliškam paminėjimui.  Į bendruomenės svetainę patalpinome balsavimą dėl šešių mūsų siūlomų filmų ir po savaitės suskaičiavę rezultatus pakvietėme bendruomenės narius susirinkti kovo 7 d. ir simboliškai paminėti šią reikšmingą datą peržiūrint balsavime nugalėjusį populiariausią visų laikų lietuvišką filmą ,,Tarp pilkų debesų“.

Dėkojame Aivarui Demikiui, kuris pasirūpino filmu ir reikalinga technika, mūsų rėmėjams ,,Riviera Produce Ltd“, kurie jau ne pirmąjį kartą paskolina mums projektorių, Šarūnei Kančauskaitei, pasirūpinusiai traškiaisiais spragintais kukurūzais ir visiems Jums, tą vakarą nepatingėjusiems atvykti. Nuoširdžiausiai dėkojame ir bendruomenės vyrams, kurie tą vakarą mus, moteris, pasveikino Kovo 8-osios proga ir pradžiugino rožių žiedais.

Vakaro pradžioje kalbėjęs bendruomenės valdybos narys Modestas Stebrys  susirinkusiesiems priminė apie sunkų Lietuvos kelią Nepriklausomybės link, apie ypač skaudžius ir neužmirštamus mūsų šalies istorijos momentus… Po darniai sugiedotos 

Tautiškos giesmės pradėjome kino filmo peržiūrą. Jos metu turbūt ne vienam iš mūsų nuriedėjo ašaros, nes filme atkuriami itin tragiški Lietuvai įvykiai – Antrojo pasaulinio karo metais vykę trėmimai į atšiaurųjį Sibirą. Bežiūrint filmą, nejučia ir man iš atminties iškilo mamos pasakojimas, kaip ji, dar visai mažytė, greitosiomis pasigriebusi savo vienintelį megztinuką, bėgo pas kaimynus, tikėdamasi, jog tie geri dėdės, kurie su ,,bortine“ mašina įvažiavo į kaimynų kiemą, liepė per dvi valandas susirinkti reikalingiausius daiktus ir vykti kartu su jais,  gal ir ją pavėžins… Su ta stebuklingai atrodančia ,,bortine“ mašina… Tik vėliau ji suprato, jog ,,tie dėdės“ nė iš tolo nebuvo geri, o ,,stebuklingoji mašina“ jos kaimynus išvežė į tikrų tikriausią pragarą… Mama iki šiol dėkoja Dievui ir Likimui, kad jos tądien nepavėžino… Dėkoju ir aš.

Jaukiai pasibuvę tautiečių būryje tą vakarą išsiskirstėme po namus jausdami ne tik džiaugsmą dėl bendro pasibuvimo, bet ir suvokimą, jog tikroji Laisvė, kaip kad pasakė vienas iš svarbiausių mūsų šalies Nepriklausomybės kalvių prof. Vytautas Landsbergis, yra ,,Laisvė rinktis gėrį“…

Share on facebook
Dalintis